Nuaidėjo, nušurmuliavo, nuošė mūsų šventė. Dėkojom, prisiminėm, dalinomės akimirkomis, liudijimais ir šypsenomis. Ačiū visiems dalyvavusiems, padėjusiems, rėmusiems, palaikiusiems, puošiusiems mūsų šventę.
O mes toliau keliaujame jau į 21 metus ir norime pasidalinti Genės liudijimu visiems drąsiai išsakytu šventės metu:
„Dėkoju, kad Dievas atvedė mane į šią bendruomenę. Baigiau socialinės darbuotojos padėjėjos kursus. Jaučiu malonumą padėti kitiems. Buvau išalkusi ir jūs mane pavalgidinote. Buvau ištroškusi ir jūs mane pagirdėte. Neturėjau kuo apsirengti ir jūs mane aprengėte. Buvau pavargusi – pasiūlėte pailsėti. Buvau susijaudinusi – mane nuraminote. Buvau vieniša – dovanojote man savo meilę. Sirgau – lankėte mane. Troškau gerumo – ištiesėte ranką. Kantriai mokėte „Tėve mūsų“. Neturėjau tėvų, radote šaunius krikštatėvius. Matėte mane apspjaudytą. Matėte mano veidą purviną, prakaituotą. Buvau laiminga – dalijotės mano džiaugsmu. Sakėte, kad Dievas mane myli. Prašiau pakartoti šiuos žodžius. Juk taip nuostabu, kad Dievas mane myli. Aš dešimtam danguje.“
Taip pat dalinamės:
- ses. Ignės palinkėjimais mūsų bendruomenei. Drąsiai spauskit ČIA.
- akimirkomis iš mūsų centro pašventinimo ir Šviesos grupės veiklos. Drąsiai spauskit ČIA.
- akimirkomis iš Senamiesčio vaikų programos veiklos. Drąsiai spauskite ČIA.
- akimirkomis iš senjorų programos veiklos. Drąsiai spauskite ČIA.
- ir, žinoma, nuotraukomis iš pačios šventės:
Comments